Pereito šimtmečio viduryje pasaulyje tebuvo 40 amūrinių tigrų (lot. Panthera tigris altaica), tad ši tigrų rūšis buvo laikoma beveik išnykusia. Tačiau yra gerų žinių. Tigrų veisimo centras Kinijos provincijoje Hengdaohezi pranešė, kad nuo šių metų kovo mėn. centre jau gimė 84 amūrinių tigrų jaunikliai. Mokslininkai tikisi, kad tai bus pirmieji svarbūs žingsniai Kinijoje gelbėjant amūrinius tigrus. Kinijos informacijos agentūra „Xinhua“ praneša, kad visi tigriukai jaučiasi gerai. Be to, anot Hengdaohezi tigrų veisimo centro specialistų, 13 tigrių šiuo metu laukiasi, ir jos turėtų rudenį atsivesti dar 20–30 tigriukų. Oficialūs Liu Dan atstovai patvirtino, kad planuojama išauginti ir paleisti į laisvę maždaug 600 amūrinių tigrų. Amūrinis tigras, gyvenantis Amūro upės baseino miškuose, kitaip vadinamas usūriniu arba mandžūriniu tigru, laikomas stambiausiu kačių šeimos atstovu. Suaugęs amūrinis tigras sveria daugiau kaip 250 kg, neretai ir iki 300 kg, jo ilgis 2,7–3,8 m, o aukštis – 105–110 cm. Dabar natūralioje aplinkoje Kinijoje tėra 20 tigrų. Daugiau jų gyvena Tolimuosiuose Rytuose Rusijoje – maždaug 500. Pasaulio laukinės gamtos fondo (World Wildlife Fund, WWF) atstovo Aleksejaus Vaismano teigimu, Rusijoje tai didžiausias galimas tigrų skaičius, kuris nesutrikdo mitybos grandinės. Šių metų balandžio mėn. Pasaulio laukinės gamtos fondas informavo, kad amūrinių tigrų populiacija Rusijos rytuose dabar yra gausiausia per pastaruosius 100 metų, tad didžiausioms pasaulio katėms jau nebegresia išnykimas. Tačiau dabar ne ką mažiau svarbu atkurti Kinijos amūrinių tigrų populiaciją. Šis tigras beveik išnaikintas dėl gražaus kailio ir plataus naudojimo Rytų netradicinėje liaudies medicinoje. Dėl miškų kirtimo naikinama natūrali tigrų gyvenamoji aplinka, ir tai taip pat neabejotinai skatina jų išnykimą. Tačiau didžiausia grėsmė šiems tigrams kyla dėl kinų brakonierių. Kinijoje tikima, kad amūrinių tigrų kaulai turi gydomųjų galių, todėl ten jie labai vertinami ir aktyviai medžiojami. „Šio tigro skeletas Kinijoje kainuoja per 5 tūkst. JAV dolerių“, – pažymėjo A. Vaismanas. Amūriniai tigrai įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą, tad nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio vidurio WWF atstovai dėjo daug pastangų, kad įtikintų Rusijos vadovus imtis šių tigrų populiacijos saugojimo ir atkūrimo darbų. 2005-ųjų žiemą tapo žinoma, kad padėtis pasikeitė į gerąją pusę ir amūriniams tigrams Rusijoje nebegresia išnykimas. Tada WWF atliko nuodugnų amūrinių tigrų populiacijos skaičiavimą Primorjės ir Chabarovsko srityse Rusijos rytuose. Tačiau nepaisant šių gerų žinių, dar per anksti džiaugtis. Amūriniams tigrams vis dar gresia didelis brakonierių ir miškų kirtimo keliamas pavojus, tad šiems gyvūnams būtina žmogaus globa.
Ekspertai tikisi, kad Baltijos tigrais vadinamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalys šiais metais išlaikys 6-8% ūkio augimą. Todėl vidutinė investicijų grąža į akcijas šiame regione turėtų siekti 15% dar mažiausiai 5-7 metus. Tad, užuot žvalgiusis į tolimuosius regionus, vis dar tinkamas metas iki 30% visų investuojamų pinigų įdarbinti gerai pažįstamoje Baltijos rinkoje. "Specialių žinių neturintiems žmonėms sudėtinga įsigyti užsienio bendrovių akcijų ir perprasti jų svyravimo priežastis. Tačiau, nukreipęs lėšas į namų rinką, visada žinosi, ką nusipirkai", - motyvus investuoti Baltijos šalyse dėsto Audrius Balaišis, UAB "Prudentis"* vyriausiasis fondų valdytojas.Namų rinka paprastai geriau pažįstama, patogiau sekti bendrovių naujienas, akcijų pokyčius bei prognozes. Todėl mažėja rizika investuoti klaidingai, sako p. Balaišis. Specialistai pabrėžia, kad Vakarų visuomenėse didžioji dalis pinigų kreipiama būtent į vietines akcijų rinkas. Pavyzdžiui, JAV apie 90%, Europos valstybėse iki 50% visų investuojamų lėšų įdarbinama namuose. Kita vertus, aklai patikėti visas santaupas tik Baltijos regione investuojantiems fondams nėra racionalu. Mat taip paskirstytos lėšos neišnaudotų agresyviai augančių rinkų, kuriose akcijos pigiau įvertintos, o augimo potencialas dar tik įgauna pagreitį."Jei kliento portfelis susideda vien tik iš akcijų ar investicinių fondų, atsižvelgiant į padėtį Baltijos rinkose, čia verta nukreipti apie 10-25% viso investicinio portfelio pinigų. Visas lėšas patikėti mažai Baltijos akcijų rinkai per daug rizikinga, todėl investuojama ir į Rusiją, Kiniją, Braziliją, nepamirštamos ir išsivysčiusių šalių akcijos", - pažymi Eimantas Viršila, investicinio banko "Suprema" investicijų valdytojas.Praėjusiais metais Baltijos rinkose investuojančių fondų pelningumas vos išsikapstė į teigiamą pokytį, o "Baltic Opportunities Fund" iki gruodžio 15 d. pavyko pasiekti 17,7% pokytį aukštyn, "East Capital Baltic" paaugo dar 12,9%. Likusieji regione investuojantys fondai teskaičiavo 5% nesiekiančią grąžą. Specialistai tikina, kad prastesnius rezultatus lėmė 2005 m. spalį prasidėjęs, tačiau net 10 mėn. užsitęsęs rinkos nuosmukis. Tiesa, fundamentalieji veiksniai vis dar išlieka pozityvūs."Sampo Baltic" tepakilo keliais procentais per metus, nes iš Baltijos regiono daugiau lėšų išplaukė nei į jį atėjo. Nuosmukio metu imta dairytis naujų diversifikavimo galimybių. Tačiau, atsižvelgiant į augančius ekonomikos tempus, rinkos patrauklumas neturėtų smarkiai smukti. Tad š. m. jau tikimės dviženklės grąžos", - tikisi Darius Kuzmickas, "Sampo Baltic Asset Management" filialo Lietuvoje generalinis direktorius.Vartojimas - variklis akcijomsNamų rinkoje investuojančių fondų valdytojai kaip susitarę prognozuoja šiems metams dar neišsenkantį akcijų kilimo potencialą dėl didėjančio gyventojų vidaus vartojimo. Tikimasi, kad šiemet solidžiausią pelną susižers Baltijos šalių bendrovės, dirbančios su vietos rinka. Todėl fondų valdytojai jau praėjusių metų viduryje skubėjo perskirstyti lėšas į pelningesnes mažmeninės prekybos, bankininkystės, nekilnojamojo turto bendroves ir palikti ne pačių geriausių laikų sulaukusį gamybos sektorių."Ateityje svarbiausia taps atskirų įmonių analizė, sektorių prognozės. Praėjo laikmetis, kai beveik visos akcijos kilo su visa rinka. Pavyzdžiui, "Evli Baltic" fondas jau praėjusių metų vasarą pertvarkė lėšų struktūrą, didžiąją dalį pinigų nukreipė į vidaus vartojimo įmones", - tikina p. Viršila.Arne Randma (Arne Randmaa), "Evli Baltic" fondo valdytojas, teigia, kad TEO, "Sanitas", "SAF Tehnika", "PTA Group", TDS ir Lietuvos energetikos sektoriaus bendrovės išliks patraukliausios ilgalaikėms investicijoms.Blėstantis, bet atkaklus kilimasTačiau specialistai pabrėžia, kad 2004-2005 m. Baltijos rinkose pasiekto 40-60% uždarbio gali tikėtis tik didžiausi optimistai. Praėjusiais metais Lietuvos įmonių pelningumo kreivė pasuko žemyn, o šiais metais pelną apkarpys sparčiai didėjančios žaliavų bei darbo užmokesčio sąnaudos."2006 m. III ketvirtį nefinansinių įmonių pelnas ūgtelėjo 14,9% daugiau nei per tą patį 2005 m. laikotarpį. Tai mažiausias pelno didėjimas nuo 2001 m., įspūdingai susitraukęs nuo dar visai neseniai įprastų 30-40% augimo tempų", - sako Vilija Tauraitė, SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.Anot namų rinkoje investuojančių fondų valdytojų, tokie pokyčiai turėtų atsiliepti ir akcijų kainoms šiais metais. Tiesa, nors būta gąsdinančio nuosmukio, akcijų kursai atsitiesė ir per praėjusių metų antrąjį pusmetį OMX Baltix indeksas paaugo beveik 27%. Galima palyginti: Rusijos akcijų indeksas RTS per 6 mėn. užkopė 15%, o ilguoju laikotarpiu analitikai tikisi iki 20% Rytų kaimynėje įdarbintų lėšų pelningumo."Mūsų skaičiavimais, Baltijos šalių kompanijos 2006 m. uždirbo 30% daugiau nei prieš metus. Kadangi per paskutinius praėjusių metų mėnesius šių šalių akcijos sparčiai kopė aukštyn, šiais metais tikėtis ryškesnių pokyčių nevertėtų", - perspėja Aivaras Abromavičius, Švedijos investicijų bendrovės "East Capital" fondų valdytojas.Rizikos ir pelno santykisNors Baltijos šalių bendrovių akcijų kilimo pagreitis kiek priblėso, investicijų valdytojai vieningai sutaria, jog regionas vis dar išlieka patrauklus. Svarbu tai, kad namų rinka ganėtinai atspari pasaulio akcijų pokyčiams žemyn, nėra stiprios priklausomybės nuo valiutų rizikos ar žaliavų kainų svyravimų pasaulio biržose, kaip Rusijoje."Mūsų Baltijos šalių fondo investicijų grąža siekė 27% 7 m. iš eilės. Tiesa, praėjusių metų pelnas kiek mažesnis, tačiau fondo augimas rodo palankų rizikos ir pelno santykį", - pažymi p. Abromavičius.Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad Baltijos akcijų rinkos likvidumas, nors ir išaugo, vis dar išlieka nedidelis, trūksta didelės kapitalizacijos bendrovių, kotiruojamų biržose. Tiesa, specialistai pabrėžia, esą jau dabar plūstantys pinigų srautai į Talino ir Vilniaus biržas pučia apyvartas ir rinkos aktyvumą, todėl per keletą metų biržos sąrašuose atsiras stambių bendrovių. Tačiau šiuo metu Baltijos šalys, palyginti su Čekijos, Lenkijos bei Rusijos akcijų rinkomis, anot specialistų, ypač nelikvidžios.* Šiais metais UAB "Baltijos vertybinių popierių investicijų valdymas" pervadintas į "Prudentis".
Šie gyvūnai nekontroliuojamai gaudomi brakonierių dėl jų laimingų´ kaklo kaulų, madingos odos ir papuošimui naudojamų letenų. Patekę į žmonių gyvenamą teritoriją jie yra nuodijami, užmušami elektros srove, nušaunami arba pagaunami spąstais. Indijoje vis mažėjančiai tigrai populiacijai nėra kur pasislėpti. Staigiai mažėjantis didžiųjų kačių skaičius paskatino Jungtinių Tautų apsaugos departamentą parašyti Indijos Ministrui pirmininkui Manmohan Singh laišką, kuriame skatinama priimti pagalbą saugant didžiausias kates nuo išnykimo. Willem Wijnstekers iš Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis konvencijos teigia, kad organizacija supranta, jog Indija gali manyti, kad šaliai daroma gėda, tačiau organizacijai tai paskutinis būdas atkreipti dėmesį į jų pateikiamą informaciją. Organizuotų nusikalstamų tinklų brakonieriavimas ir miškų naikinimas žmonių gyvenvietėse privertė staigiai sumažėti tigrų populiaciją, sukėlė grėsmę rūšies išlikimui. 19 amžiuje tigrų populiacija siekė 100 000, tačiau vėliau sumažėjo iki 5 000 – 7 000 kačių. Oficialūs Indijoje skelbiami duomenys yra tarp 3 500 – 3 700, tačiau gamtosaugininkai mano, kad šis skaičius yra gerokai perdėtas´. Jeigu individų skaičius populiacijoje sumažės dar daugiau, pradės atsirasti įvairių genetinių problemų. Jeigu lieka keli šimtai individų, genetiškai rūšis yra pasmerkta, teigia Junginių Tautų atstovas John Sellar. Tigrų arealas siekia nuo Indijos ir Rusijos, iki Kinijos ir Pietryčių Azijos. Tigrų medžioklė dabar yra nebegali visur, o tarptautinė prekyba tigrais ir jų kūno dalimis yra draudžiama Tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis konvencijos. Įstatymai Indijoje saugo laukinius gyvūnus ir numato griežtas bausmes įstatymų pažeidėjams. Tačiau už tigro odą, tigro kaulus, varpas ir letenas, naudojamus tradicinėje kinų medicinoje, mokami didžiuliai pinigai. Lošėjai tigrų kaklo kaulus laiko sėkmės talismanais, be to, šis gyvūnas giriamas kaip egzotiškas naminis gyvūnėlis. Todėl ir klesti tigrų gabenimas ir prekyba iš Indijos į Tibetą, Nepalą, Kiniją, Rusiją ir kitas šalis. Jungtinių Tautų atstovų teigimu, už brakonieriavimą atsakingos gerai organizuotos puikiai finansuojamų medžiotojų grupuotės, tačiau pabrėžiama ir tai, kad problemą apsunkina susidūrimai tarp valstybės pareigūnų, miškų apsaugos darbuotojų ir brakonierių. Kai susiduriama su rimtais nusikaltimais, paprastai juose tam tikrą vaidmenį vaidina ir korupcija. Indijos tigrų projektą prieš maždaug 30 metų pradėjo ministrė pirmininkė Indira Gandhi, tačiau šis projektas susiduria su įvairiomis problemos: labai prasta įranga aprūpinti ir per mažus atlyginimus gaunantys laukų darbininkai ir prastai organizuojamos anti–brakonieriavimo programos. Daugelis miškų saugotojų neturi radijo aparatų, džipų, pusiau automatinių ginklų. Daugelis šių darbuotojų apeina savo valdas pėsčiomis paprastai nešdamiesi su savimi tik medinę lazdą. Jungtinių Tautų Organizacijos atstovai abejoja, ar šie žmonės galėtų apsiginti save, nekabant apie tigrus.
